Man Geštalt terapija – tai procesas. Tai santykis tarp terapeuto ir kliento. Tai kelionė link sąmoningumo didinimo. Tai išdrįsimas prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Šioje kelionėje „kritiką“, „patarimus“ ir „interpretacijas“ aš palieku už kabineto durų. Kas tuomet lieka?

Pirmoje vietoje, tai santykis. Filosofas Martinas Buberis įvardino ir aprašė du santykio tipus: “Aš-Tu” ir “Aš-Tai”. Tai galioja santykiuose tiek su žmogumi, tiek su aplinka.  Jūs dabar pat galite tylomis atsisukti į šalia esantį žmogų ir pamėginti į jį pažvelgti kaip į “Tu”, o po to – kaip į “Tai”. Koks skirtumas? Kaip tai atrodo kasdieniame mūsų gyvenime? Kuomet teisėjas ima nagrinėti bylą, kuomet chirurgas atlieka savo darbą, tuomet priežąstingumas, segmentavimas, sudaiktinimas ima viršų. Santykis pagal M. Buberį tampa “Aš-Tai”.

Jei pokalbyje nėra kritikos ir patarimų, tai reiškia, kad terapeutas ne moko, ne nurodinėja ir nesako kas yra „gerai“ ar „blogai“. Tiesą sakant aš netgi nežinau kas yra „gerai“, o kas yra „blogai“. Vietoje etikečių klijavimo, aš skatinu klientą klausti KAIP ir pats to klausiu – „Kas vyksta su tavimi tuo metu? Ką jauti? Kokius jausmus ar ką tau tai primena?“ Priimu klientą tokį, koks jis yra ir užtikrinu saugią erdvę kur galima nustoti smerkti ir kritikuoti save. Palaikau ir esu šalia kuomet susitinkama su savo baimėmis, sustabarėjusiais įsitikinimais, įkaltomis nuostatomis, kas dažnai lemia žlugdantį santykį su savimi ir pasauliu apskritai.

Kiekvienas mes esame unikalūs. Todėl ir kiekvienas susitikimas ir kiekvieno kliento atsinešta tema yra unikali. Nerimas ir baimės, trauma, netektis, santykių problemos, – tai tik keletas iš daugelių temų kurias klientas kartu su terapeuto pagalba gali įveikti.